- pakentėti
- pakentė́ti vksm. Pakentė́k – tuoj praei̇̃s skaũsmas.
.
pakentėti
Look at other dictionaries:
pakentėti — 1. tr. truputį (neilgai) kęsti (skausmą ar nemalonumą...): Nabagas pakentėjo badą, bet veikiai sutiko laimę rš. Nekas pakentėjus, by tik išgydytų Blv. Gera ant kito nugaros jodinėt, bet pamėgink ant savo kitą pakentėt Ds. Truputį čia pakentėję,… … Dictionary of the Lithuanian Language
menas — mẽnas dkt. Mẽnas reikaláuja aukų̃ (dėl grožio tenka pakentėti) … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkentėti — 1. intr. iškęsti: Apkentėjom nemaža Arm. 2. su neiginiu tr. neapkęsti: Broliai pradėjo ano neapkentėti ir nenorėjo ir žodžio pratarti I. Ar nemylėjo tavęs matušė, ar neapkentėjo nė tetušėlis? LTR(Sln). Nenopkentėsi brolio savo širdyje tavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkentėti — intr., tr. atlikti skirtą bausmę, kančią, kentėjimą: Atkentėsiu, lyg kad būčia tikrai nusikaltęs Š. Atkentėjai tu jau savo ArchXXXIX80. kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; nukentėti; pakentėti; perkentėti; prakentėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškentėti — J 1. tr. iki galo iškęsti: Pamiršo žmonės iškentėtą vargą P.Cvir. Ten užaugau, iškentėjau aš kančias visas Mair. Žemaičių žemė[je] to gadynė[je] baisiai daug iškentėjo nelaimių M.Valanč. Kančias, skausmus ir nelaimes iškentėsi linksmas BM454. O… … Dictionary of the Lithuanian Language
kentėti — kentėti, keñčia ( ėja), ėjo 1. tr., intr. SD29, R, K kęsti, jausti skausmą, nemalonumą: Ką aš čia kenčiù tame dvare! J. Kenčia kaltas, kenčia nekaltas Žem. Visiems kartu lengviau kentėti BŽ215. Geri žmonės kenčia už kitus, o negeri už save Rm.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nepakanta — nepakantà sm. (3b) 1. žr. nepakantumas: Jie į Dievobaimingą kaimą neša piktumo ir nepakantos sėklą! rš. 2. negalėjimas pakentėti, susilaikyti: Ot vaiko nepakanta – tujau suėdė visus saldainius Užv. Patrikusi ano nepakantà – čia nosį kyšt, čia… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukentėti — 1. tr. iškentėti (skausmą, nemalonumą...) iki galo: Daug vargelių ir daug kryželių reiks kantriai nukentėt Vnž. Reikė[jo] gėrybėmis pasidžiaugtie, vargą nukentėtie Tat. Nusimirė – nukentėjo jau savo ArchXXXIX80. Kožnas, nukentėjęs taip savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakentėjimas — sm. (1) 1. N kantrybė, galėjimas pakentėti. 2. KII81 atleidimas. kentėjimas; atkentėjimas; iškentėjimas; nukentėjimas; pakentėjimas; perkentėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
paskolinti — paskõlinti tr. 1. Š, NdŽ, DŽ1 duoti kam į skolą, grąžintinai: Mamaitė prižadėjo jiems paskolinti, bet neilgam laikui Žem. Ka turėčio, paskõlinčio LKT87(Kl). Paskõlink mun kokį puspūrį miltų Varn. Maž kokį pūdą rugių paskõlinsta, man pamaža… … Dictionary of the Lithuanian Language
